Vienas iš UNESCO paveldo statusą turinčių objektų Norvegijoje. Geirange fjordas yra 3h kelio nuo Voldos miestelio, tad išvykome iš Voldos anksti - 7h. Pakeliui matėme daugybę horizontą raižančių kalnų, ryto saulė sukūrė nuostabią atmosferą, buvo lengva įsivaiztuoti kaip žiemą tie kalnai neleidžia saulės spinduliams pasiekti žemės. Norvegijoje jau dabar ruduo tapo dominuojančių aplinkos bruožu.
Geiranger fjordo pakelėse pilna mažų namelių, kurie kažkada buvo norvegų fermų nameliai, tradiciškai apaugę žole, kurią nugeni ne su žoliapjove, bet ant stogo paleidę ožį:)) Persikėlę per Hjorundfjorden tęsėme kelionę per ne mažiau gražias apylinkes.
Pasiekus Hellesylt miestelį įlipome į keltą, kuris vėliau mus ir nuplukdė iki Geiranger fjordo, kur galėjome pamatyti daugybę krioklių ir dabar jau apleistų anksčiau klestėjusių fermų ant uolų kraštų.
Vienas priešais kitą esančių krioklių pavadinimai labai simboliški - 7 seserys ir vilioklis. Pasakojama, kad vikingas nuolat bandė suvilioti seseris, bet jam nuolat nepavykdavo, tad ilgainiui jis puolė gerti, todėl šio krioklio centre susidaro "butelio" formos figūra.
Pasiekėme Geirunger miestelį, kuris pasirodė labai orientuotas į turistus, gaila turėjome labai mažai laiko, tad daug miestelio neapžiūrėjome...
Toliau keliavome į Dalsnibba apžvalgos aikštelę aukšai kalnuose.
Pakeliui sustojome muziejuje, na nemeluosiu nieko ypatingo nepamačiau, eksponatai labai jau priminė lietuviško kaimo gyvenimą su mediniais namukais ir ožkytem. Kas patiko labiausiai tai pastato architektūra ir vieta kur jis pastatytas - prie pat sraunio upės.
Pasiekėme apžvalgos aikštelę 1500m aukštyje, nuo kurios atsivelia nuostabus vaizdas.
Na ir neužilgo patraukėme namo:) Pakeliui dar pamatėme giliausią europos ežerą - 700m gylio. Gaila nepamenu jo pavadinimo... Ir neįtikėtino mėlynumo upę:)
Nežinau ar nuo nuovargio ar dėl to, kad sėdėjau prie skardžiabasių hiperaktyvių ispanių grįžau su skaudančia galva:D
